Dažnai užduodami klausimai

TERMINAI

Ką reiškia savivada grįstas mokymas, savarankiškas mokymas, nuotolinis mokymas, namų mokymas, ugdymas šeimoje ir nemokyklinimas?

Savivada grįstas mokymas(is) (ang. – self-directed learning) – tai tokia savarankiško mokymosi forma, kuomet besimokantys individai – su ar be kitų pagalbos – patys imasi iniciatyvos, nusistato savo mokymosi poreikius, suformuluoja mokymosi tikslus, organizuoja išteklius, renkasi tinkamas mokymosi strategijas bei patys vertina savo mokymosi procesą (šaltinis).
Savarankiškas mokymasis, dar kitaip saviugda, savišvieta –  tai savarankiškas mokymasis, kuris remiasi asmens iš įvairių šaltinių gaunamomis žiniomis ir jo praktine patirtimi (šaltinis).

Nuotolinis mokymasis (ang. – distance learning) – tai nuoseklus savarankiškas ar grupinis mokymas(is), kai besimokančiuosius ir mokytoją, dėstytoją skiria atstumas ir / ar laikas, o bendravimas ir bendradarbiavimas, mokymosi medžiaga pateikiama informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (šaltinis).

Namų mokymas – švietimo įstatyme kaip sąvoka nėra apibrėžtas, bet dažniausiai suprantamas kaip mokymas, skiriamas besimokančiąjam, kuriam dėl ligos ar patologinės būklės nėra galimybių lankytis mokymo įstaigoje. Toks besimokantysis namuose yra lankomas švietimo darbuotojų, taip sudarant jam sąlygas mokytis pagal bendrojo lavinimo programą.
Terminas „namų mokymas“ dažnai vartojamas ir kalbant apie savarankišką mokymąsi šeimoje, tačiau bandant išvengti painiavos, šiuos du terminus esame linkę atskirti.)

Ugdymas(is) / mokymas(is) šeimoje (ang. – homeschooling, rus. – семейное образование) – savarankiško neinstitucinio mokymosi forma, kuomet vaikas yra ugdomas šeimos aplinkoje, pasitelkiant įvairias mokymosi priemones, leidžiant jam savu tempu, pagal savo poreikius ugdytis – kelti klausimus ir ieškoti atsakymų į juos. Ugdymas(is) šeimoje apima ir šias mokymosi formas:
Struktūrizuotas mokymas:

  • Skolastinis mokymąsis (t.y. šiuolaikinė mokykla perkelta į namus) kuomet mokymuisi naudojamos valstybinės ugdymo programos. Daugiau apie šį metodą lietuviškai galima pasiskaityti čia.
  • Klasikinis ugdymąsis šeimoje (pagal Susan Wise Bauer) – kuomet mokymasis yra pagrįstas kontekstiniu ugdymu. Tai mokymasis, kuomet pirma protas yra aprūpinamas faktais ir vaizdais, tuomet suteikiami loginiai įrankiai, leidžiantys tuos faktus perdėlioti kitaip ir galiausiai pateikti išvadas. (Šis mokymosi modelis JAV sėkmingai naudojamas taip pat ir mokyklose. Kai kurios šį modelį naudojančios JAV mokyklos patenka į geriausių šalies mokyklų sąrašą.​)
  • Šarlotės Meison (Charlotte Mason) ugdymo šeimoje modelis, kurio remiantis ugdyti reikia ne tik protą, bet visą asmenybę. Trumpai tariant, ugdymo dėmenys yra aplinka, disciplina ir gyvenimas. (Šis mokymosi modelis JAV sėkmingai naudojamas taip pat ir mokyklose)

​​Nestruktūrizuotas mokymas:

  • Nemokyklinis ugdymas / švietimas (ang. unschooling) – kuomet besimokančiajam namuose leidžiama remtis asmens prigimtiniu smalsumu ir gebėjimu mokytis, paliekant laisvę jam rinktis ką, kaip ir kada mokytis. Nestruktūrizuotu šis mokymo metodas kai kur vadinamas todėl, kad nėra aiškios mokymo struktūros, programos.

 

TEISĖ

Ar galima mokyti vaikus namuose gyvenant Lietuvoje?

Remiantis švietimo ir mokslo ministro įsakymu Nr. V-1049, leidžiamas tik nuotolinis mokymas ir tam reikia gauti savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendaciją.

Ar galima, gyvenant Lietuvoje, priregistruoti vaiką prie, tarkime, Lenkijos lietuvių mokyklos?

Nors Lenkijoje legalus mokymas namuose, tačiau tokiu atveju mokinys turi būti arba Lenkijos pilietis, arba užsienietis, gyvenantis Lenkijoje.

Kas bus, jei neleisiu vaikų į mokyklą?

Jei vaikas nuo 6 m. neleidžiamas į mokyklą, jis neįtraukiamas į mokinių registrą. Jei vaiko nėra mokinių registre, jo ieško vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) specialistai. Suradus vaiką ir nustačius, kad jis mokyklos nelanko tėvų valia, gali būti skiriama bauda pagal ATPK 215 str. Sumokėjus baudas ir tęsiant „pažeidimą“, gali būti apribota tėvų valdžia pagal CK 3.180 str.

Ar LR konstitucijoje nustatyta, kad privalu lankyti mokyklą?

Konstitucijoje nenurodoma, kad mokytis privalu mokykloje.

Kaip savarankiškas mokymas sutinka ar prieštarauja LR švietimo įstatymui, Lietuvos švietimo strategijai?

LR švietimo įstatymas, 1 straipsnis. Švietimo sistemos uždaviniai:
Pagrindiniai švietimo sistemos uždaviniai yra:

  1. puoselėti asmens dvasines ir fizines galias, padėti tvirtus dorovės ir sveikos gyvensenos pagrindus, ugdyti jo intelektą, sudarant sąlygas individualybės plėtotei;
  2. suteikti jaunajai kartai bendrąjį ir profesinį išsilavinimą, atitinkantį dabarties mokslo ir kultūros lygį…

LR Švietimo įstatymo 27 str. numato galimybes rinktis švietimo programas, jų variantus, švietimo programų modulius, dalykų kursų programas, mokymosi formą:
27 straipsnis. Galimybė pasirinkti švietimo programas

  1. Asmuo, rinkdamasis švietimo programas, laikosi šio įstatymo 7–13 straipsniuose nustatyto programų nuoseklumo.
  2. Mokiniui suteikiama galimybė pagal gebėjimus ir polinkius rinktis švietimo programas, skirtingus jų variantus, švietimo programų modulius, dalykų kursų programas. Mokinys taip pat renkasi švietimo programą vykdančią mokyklą, kitą švietimo teikėją, mokymosi formą. Mokymosi pagal formaliojo švietimo programas (išskyrus aukštojo mokslo studijų programas) formas ir mokymo organizavimo pagal mokymosi formas tvarkos aprašus tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategija.

  • Šios strategijos tiksluose ir kryptyse (II. 10) įvardinta, kad žmogus turi būti ugdomas kaip veržli ir savarankiška asmenybė, atsakingai ir solidariai kurianti savo, Lietuvos ir pasaulio ateitį.
  • Čia pat minima, kad dabartinėje švietimo sistemoje yra „nemaži miesto ir kaimo švietimo prieinamumo bei kokybės skirtumai“ (II. 12.2), „siekiama sudaryti sąlygas įvairioms norinčiųjų mokytis grupėms, sudarant jiems sąlygas, nepriklausomai nuo to, ar jos įgytos savarankiškai mokantis, ar veikiant praktiškai, formaliuoju ar neformaliuoju būdu“. (II. 12.2)
  • II. 12.3 punkte pripažįstama, kad „švietimo įstaigos nepakankamai išnaudoja turimą potencialą siekdamos geresnės kokybės bei sąveikos su žmogaus ir visuomenės poreikiais“, kas, mūsų supratimu, vyksta iš dalies dėl to, kad šiuo metu esanti įstatyminė bazė turi per daug apribojimų tiek ugdymo įstaigoms, tiek ugdymo paslaugas norintiems gauti asmenims.
  • II. 12.6 punkte teigiama, kad „vis dažniau yra susiduriama su motyvacijos mokytis stoka“, „norima, kad mokykla drauge su tėvais ugdytų kūrybiškus žmones, asmenybes“.
  • Kaip trečiasis strategijos tikslas yra iškeliamas „švietimo prieinamumas ir lygios galimybės, maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo aprėptį suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi ir studijų poreikius“.
  • II. 16.1 punkte randame, kad „Menkai bendradarbiaujama į mokyklų bendruomenes įtraukiant mokinius, tėvus, socialinius partnerius, nepasikliaujama iš visuomenės kylančiu užsakymu, daugiau orientuojamasi į aukštesnės vadovybės pavedimus. Tai […] neformuoja priklausymo bendruomenei, tautai tapatybės, atsakomybės dėl tautos kultūros ir valstybės gyvenimo. Visa tai blokuoja kūrybiškumą įgyvendinant naujas idėjas, atsakomybės prisiėmimą, lyderystę ir dinamiškesnio savarankiško kokybės gerinimo galimybes.“
  • II. 17.2 punkte dėstoma apie tikslą „skatinti švietimo turinio įvairovę atveriant daugiau erdvės mokinių, tėvų ir socialinių partnerių iniciatyvoms.“
  • Galiausiai, situacija yra tokia, kad „Dalis tėvų ir mokinių nepatenkinti mokykloje vyraujančiu ugdymo stiliumi ir geidžia turėti švietimo sistemoje daugiau alternatyvų, nukreiptų į individualių gebėjimų ugdymą bei asmenybės tobulėjimą.“ (II. 18.1)
Pagal kokius kriterijus suteikiama VTAT rekomendacija mokytis nuotoliniu būdu?

ĮVAIRŪS

Kaip užtikrinama socializacija savarankiškai mokantis namuose?

Kalbant apie socializaciją, stereotipiškai galvojantis žmogus mano, kad vaikas, kuris yra mokomas šeimoje, kuris mokosi nuotoliniu būdu padedamas mokytojo ar kito jam padedančiojo asmens, sėdi apimtas depresijos vienas namuose tarp keturių sienų apsikrovęs vadovėliais ir sąsiuviniais ir pan… Anaiptol – toks vaikas yra visų pirma laimingas, galėdamas kiekvieną rytą iki valiai išsimiegoti ir atsikelti žvalus, kupinas jėgų, o ne nenoro eiti į mokyklą; toks vaikas būna namie nebūtinai vienas (nekalbant apie suaugusiuosius šalia) – juk jei šalyje yra namų mokymosi galimybė, ir tokių vaikų, nors ir nedaug, bet yra, jie paprastai mielai mokosi vieni su kitais, vieni pas kitus namuose, gamtoje ir kitose tam tinkamose vietose; toks vaikas yra laisvas rinktis, kiek laiko sėdėti prie jam sunkiai įveikiamo matematikos uždavinio (kol galiausiai jį įveiks). Toks vaikas nebijo paklausti tėčio, mamos, savo močiutės ar mokyklos mokytojos(-o) (nuotolinio mokymo atveju), nes jis žino, kad jis gaus atsakymą. Ir jis nebijos iššūkių, žinodamas, kad gyvenime visuomet yra išeitis.

Ką tuo tarpu mes matome mokykloje? Ar dažnas vaikas kelia ranką ir klausia mokytojo(-os) to, kas jam neaišku? Kiek jų, baigę mokyklą iš viso nežino, ką toliau daryti, nes štai nebėra prieš tave stovinčio ir viską nurodinėjančio mokytojo? Galiausiai, kalbant apie bendraamžių bendravimą… Kiek vaikai mokykloje realiai bendrauja? Pamokose, kuomet mokytojas tildo vos perskrodusį tylą vieno ar kito mokinio žodį? Tuomet, kai per pertraukas kokia „kasta“ tyko aukos, idant galėtų ką pašiepti, pastumti, psichologiškai sužlugdyti? Tuomet, kai koks trylikmetis, nusivedęs už tvoros naivų aštuonmetį siūlo jam pirkti kažkokią tabletę (reali šiųmetė situacija iš vienos Vilniaus progimnazijos)?

Kanados mokslų daktaras Gordonas Neufeldas – ilgametis vystymosi psichologas, tėvų konsultantas – teigia, kad vaikų socializacijai yra reikalinga aplinka, ugdanti tinkamus socialinius įgūdžius. Klaidinga būtų manyti, kad vien vaiko buvimas bendraamžių apsuptyje užtikrina tinkamą socialinę jo raidą. Psichologai vis dažniau kalba apie tai, kad vaikams daug svarbesnis yra ryšys ir bendravimas su suaugusiais nei su bendraamžiais.
​Kita labai svarbi G.Neufeldo teorija, kuri remiasi moksliniais atradimais, – pagrindinė sveikos vaiko asmenybės vystymosi sąlyga yra tvirtas ir glaudus ryšys su už juos atsakingais suaugusiaisiais. Pastebėta, kad paauglių žodynas tampa vis skurdesnis todėl, kad vaikai yra labiau prisirišę vieni prie kitų nei prie suaugusiųjų, atsakingų už juos. Daug daugiau naudos yra vaikui bendrauti su tuos pačius interesus turinčiais žmonėmis (būreliuose, bibliotekose, muziejuose, kt.) nei su nuolat įtampą keliančiais klasiokais, esančiais toje pačioje klasės erdvėje.
Sąlyginai mažiau laiko praleisdamas prie standartizuotų užduočių, vaikas turi daugiau laiko domėtis jam patinkančia veikla ir taip natūraliai tampa apsuptas jį visokeriopai ugdančių įvairaus amžiaus žmonių.

Kokie mokymosi namuose privalumai?

Tyrimai rodo, kad savarankiškai besimokantieji namuose 15-30 proc. lenkia tradicinėse mokyklose besimokančius savo bendramžius akademiniais pasiekimais, taip pat yra daug brandesni, savarankiškesni, kūrybingesni, žinantys, ko nori, mokantys išsikelti tikslus ir jų siekti. Prestižiniai pasaulio universitetai noriai priima namuose besimokiusius mokinius, nes jie dažnai lenkia paprastas mokyklas lankiusiuosius.
2004 metais mokslų daktaras ir NHERI (National Home Education Research Institute) įkurėjas Ryan D. Ray JAV atliko didžiulį tyrimą, kuriame dalyvavo apie 12 tūkstančių namie besimokiusių žmonių iš visų 50-ties valstijų, kurie buvo mokęsi namuose ne mažiau nei septynerius metus. Tyrimas atskleidė, jog šie žmonės, lyginant su kitais savo bendraamžiais, pasižymėjo žymiai aukštesniais išsilavinimo rodikliais, taip pat jų socialiniai įgūdžiai buvo arba tokie pat, arba geresni už lankiusius standartines mokyklas. O lyginant įvairius kasdienius įgūdžius, besimokiusieji namuose visa galva lenkė savo „konkurentus“.
2008 atliktas tų pačių NHERI narių tyrimas parodė, kad besimokiusieji namuose neturėjo elgesio problemų, kurių turėjo einantieji į mokyklą vaikai. Galiausiai, atlikti tyrimai rodo, kad namie mokyti vaikai, o vėliau ir suaugusieji, yra žymiai laimingesni, daug labiau patenkinti savo gyvenimu ir tikintys, kad nuosekliu darbu galima viską pasiekti.
Savarankiškai mokęsi žmonės paprastai esti iniciatyvūs, mielai samdomi darbdavių ir patys jais tampantys. Jie yra pareigingi, pilietiški, aktyviau dalyvaujantys politiniame ir socialiniame gyvenime.

Savarankiškas mokymasis šeimoje taip pat užtikrina geresnę besimokančiojo sveikatą, kuomet besimokantysis nėra priverstas ilgą laiką sėdėti suole, nekeisdamas kūno padėties, turi galimybes daugiau judėti, būti gryname ore.

Anglų kalba rasite dar 100 priežasčių, kodėl mokymasis namų aplinkoje yra naudingas.

Close